Aš manau, jis daro kažką panašaus į proto nuraminimo meditaciją arba kitaip sakant - susitelkimą į dabartį. Nesvarbu kokia meditaciją darai - jos tikslas išvalyti ir nuraminti protą nuo iššokančių minčių, mąstymo apie problemas, darbus, tikslus, žmones, praeitį, ateitį ir t.t, žodžiu šiaip apie šį pasaulį ir ne tik.
WILD techniką esu bandęs galybę kartų, bet kadangi man trūksta praktikos su dėmesio koncentravimų, man tai gan sudėtinga technika. Vienintelė priežastis kodėl iki šiol vis dar kartais ją darau, tai dėl to, kad ji ir yra dėmesio koncentracijos meditacija, kaip galvoja ir Garbana.
Tik aš tą techniką naudodavau ne SS pasiekti, bet OBE (išėjimas iš kūno). Tarp kitko aš palygunus neseniai sužinojau, kad tas dalykas turi pavadinimą (WILD), gal prieš metus, o pirmą kartą pabandžiau gal prieš 3-4 metus.
Kas keisčiausia, kai tik pradėjau naudoti šią techniką, būdavo taip nesudėtinga pasiekti vibracijų lygį (kai galvoje labai smarkiai kažkas ūžia, tai etapas prieš pat išėjimą), kad pavykdavo gal kiekvieną kartą bandant, išvis nuo pačio pirmo bandymo. Vis dėl to, aš taip bijodavau to ūžimo, širdis plakdavo kaip plaktukas. Per visą kūną tą plakimą jusdavau. Ir dėl tos įtampos niekada ir nepavykdavo išeit iš kūno.
Bet kažkas nutiko. Kuo toliau gilinausi į tai kaip man praeiti tą fazę, tuo rečiau pasiekdavau tą vibracijų lygį. Manau, dėl to, kad apkraudavau galvą užduotimis (kaip man tai padaryti) ir dėl to nenusiramindavo protas iki galo. Pavykę yra gal tik kelis kartus naudojantis šia technika, nors gan retai ir darau, gal kelis kartus per mėnesį. Bet ir per tuos pavykusius kartus nesusiprotėdavau, kad aš jau išėjęs iš kūno, net jei ir matau keistas butybes ar žmones kambarį 😀 Todėl patirtys trumpos ir neypatingos.
Dabar jei aš darau WILD, tai taip labiau ant "durniaus", negu rimtai stengiuosi. Nebemoku stengtis tai daryti. Šitam dalykui reikia nemažo noro ir susidomėjimo tuo, kad pavyktų, tai turi būti vienas svarbiausių tavo tikslų. Aišku būna ir daug išimčių. Žmonėms, kurie rimtai stengiasi medituoti, ilgai jau medituoja ir jiems tai yra gyvenimo prasmė, manau daug problemų nekiltų. Ramiems žmonėms, neturintiems arba nesukantiems galvos dėl problemų ir panašių dalykų, kurie prieš miegą perdaug negalvoja taip pat neturėtų būt labai sudėtinga. Visi žmonės pernelyg individualūs ir visiškai skirtingi vieni nuo kitų, todėl čia sunku pasakyti, kam tai pasiekti bus lengviau kam sunkiau. Visame kame yra išimtys. Tu gali praktikuot kelis metus tą meditaciją, bet tau gali nepavykt, o kažkoks žmogelis, kuris net nesidomi tokiais dalykais, pirmą kartą pabandys ir jam pavyks.
Aš galvoju, kad čia labai įdomus dalykas ir praplėčiantis žmogaus galimybes. Todėl tikrai, jei to išmoksti gauni be galo vertingas patirtis. Tikrai verta stengtis, bet tam reikia ir noro.
|