Sapnuose mes paprastai esame nesąmoningi – kažkur einame, kažką darome, patys gerai to nesuvokdami, priimame keistus sprendimus, patikime net ir visiškai neįtikimais dalykais. Viskas vyksta lyg per kažkokią miglą, esame tarsi kažkieno kito režisuojamame filme. Ir tai vyksta ne tik sapne – pabudę mes taip pat daug ką atliekame automatiškai. Esame vienur, o mūsų mintys iš tiesų sukasi visai kitur. Esame nuolatiniame bėgime, judesyje, o pasaulis tiesiog teka pro mūsų akis.

Tačiau kartais mums pavyksta sustoti. Išvysti taip, kaip yra iš tiesų. Atsidurti čia ir dabar. Pajusti vėjo gūsį, pamatyti žaliuojančius medžius, dangumi plaukiančius debesis, įkvėpti lauko gėlių aromato. Ir tada visas pasaulis nušvinta kitomis, daug ryškesnėmis spalvomis. Nesvarbu, ar tai įvyksta sapne, ar realiame gyvenime pabudus, mūsų pasaulio suvokimas pakinta. Mes tampame sąmoningais. (daugiau…)